Agailių koplyčia
Vidury miško, niūksančio netoli kelio iš Kuršėnų link Mažeikių, stovi įdomi bažnytėlė, ypatinga visais atžvilgiais. Koplyčia stovi nuošalioje vietoje, pasiekiama važiuojant žvyruotais miško keliais. Antanas Maceina yra sakęs: „Mes esame miško tauta“. Mažutės šventovės atsiradimas miško glūdumoje nėra atsitiktinis.
Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baudžiavos laikais. Prie jos buvo palaidoti ir 1863 m. sukilimo dalyviai. Pasak senųjų gyventojų, prie Agailių koplytėlės buvo laidojami Klaišių dvare mirtinai užplakti baudžiauninkai.
2004–2005 m. Kuršėnų miškų urėdija savo lėšomis atnaujino Agailių bažnytėlę, įrengė pakylą renginiams, pastatė suolus, sutvarkė aplinką.
Žmonėms atviros durys
Kada beatvyktum, ši šventovė visada atvira: durys atrakintos ir žmonės gali ramiai melstis.
Čia žmonės tuokiasi, krikštija vaikus. Du kartus metuose vyksta pamaldos: Šeštinių atlaidai bei Padėkos šventė pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Nepaisant sezono, čia visada galima rasti lankytojų.
Viduje interjeras kuklus, jaukus ir stebina ideali švara. Bažnytėlės centre stovi Šv. Mergelės Marijos statula, kurios išlikimo istorija taip pat ypatinga. 1975 metais sovietų valdžios įsakymu Agailių koplyčia buvo nuversta, o relikvijos sumestos į tranšėjas ir užkastos. Vėliau žmonės jas atkasė ir restauravo. Dabar vėl Šv. Mergelės Marijos statula puošia šio naujai statyto pastato interjerą.
Didžiulė padėka kompanijai UAB “Juodasis kaspinas“, kuri padeda žmonėms puoselėti artimų žmonių atminimą ir skyrė dėmesį projektui “Lietuvos bažnyčios”.