Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Balto mūro bažnyčia per savo egzistavimo laiką mena daug įvykių, tačiau norisi kalbėti ne apie praeitį, o apie šiandienos vaizdus.
Netoliese matyti stūksantis buvęs linų fabrikas. Jis byloja, kad Pamūšyje kažkada virė gyvenimas, o čia gyvenę žmonės turėjo darbus ir laimingai kūrė šviesų rytojų, kuris taip ir neišaušo. Vargu ar išauš ir artimiausiu metu, nes pasidairius į dabartinės būklės namus pastebi senstantį lietuvišką kaimą. Matai žole ir medžiais apaugusį siauruką geležinkelį, seną vieškelį ir kapinaites be prisiminimų. Apima jausmas, kad greitai nebebus kas pasakoja apie gyvenimą Pamūšyje.
Bažnytėlės stiprybė pulsuoja ir toliau
Jei apsilankytumėte Pamūšyje sekmadienį prieš mišias, tuomet matytumėte kaip energingi žmonės iš aplinkinių kaimų renkasi į pamaldas. Susitikę sveikina vienas kitą ir pasakoja kas nutiko jiems per savaitę.
Staiga supranti, kad tikėjimo dėka įmanoma žmonėms grąžinti viltį gyventi oriai ir pasijusti laimingais. Balta mūrinė bažnytėlė išgyvenusi įvairius karus, Pamūšyje toliau geba sutelkti žmones ir įkvėpti juos eiti toliau gyvenimo keliu, nes čia yra jų žemė bei vieta, kurioje jie gimė ir užaugo. Gera matyti tai. Automobiliui tolstant nuo Pamūšio veidrodėlyje matai bažnyčios boktą ir pagalvoji, kad lietuvos žmonėse tikėjimas dar gyvas ir ačiū Dievui – dar mūsų nepalaužė.
