Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas 1861 metais pastatė mūrinę bažnyčią. 1891–1932 metais dvaro savininko Mykolo Kvintos, Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuvių kalba.

Sovietiniais laikais ši bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu. To meto žmonės visada jautė pagarbą šventovei ir stengėsi patalpoje grūdus pilti taip, kad neužpiltų altoriaus. Keista, tačiau bet koks draudimas žmogaus tikėjimą tik sustiprina.

Keistas reginys

Užėję į Šlapaberžės bažnyčios vidų, matome didžiulę vienanavę erdvę ir tris altorius. Interjeras kuklus ir paprastas. Matyti, kad atliktas remontas. Sienų apdailai panaudotas savotiškai įdomus faneros dekoras. Pagrindinis ir šoniniai altoriai yra išlikę nuo bažnyčios pastatymo metų. Jie mediniai, kai kurios detalės dažytos imituojant granitą. Tapyti paveikslai puošia šoninius altorius.

Besidairydamas nejučia mintimis persikeli į tuos bažnyčiai ir tikėjimui sunkius laikus. Išgirsti triukšmą, matai besidarbuojančius žmones, stebi, kaip pilami grūdai, kurie lėtai užpildo patalpą iki langų. Palengva užsiveria lauko durys ir slegiančioje tyloje kažkas ištaria žodžius: “Atleisk, Viešpatie, jie nežino, ką daro”.

Įdomu, kur dabar šie žmonės. Ar jie dar gyvi? Kaip jie jaučiasi šiandien?

Nuoširdžiai dėkojame kompanijai UAB “Šlapaberžės konditerija“, kuri puoselėja lietuviškas tradicijas kulinarijos srityje bei skyrė dėmesį projektui “Lietuvos bažnyčios”.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI