Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Vaiguvos bažnyčios istorija, galima sakyti, nėra sudėtinga, tačiau jos tėkmėje taip pat būta remontų ir atstatymų. Anksčiau pastatas buvo dvibokštis, o dabar matome vieną bokštą ir nedidelį bokštelį kitame statinio gale. Žmogus, kuris projektavo šią bažnyčią, savaip suprato grožį ir to laikotarpio sakralinių pastatų madą.
Bažnyčios pastatas medinis, iš lauko statmenai kaltomis lentomis. Toks kalimo būdas yra būdingas daugumai Lietuvos medinių bažnyčių, tačiau šios bažnyčios neogotikinis langų stilius ją daro kiek kitokią. Matoma elegancija su savomis taisyklėmis.
Interjero iliuzorika
Bažnyčios interjeras gan savotiškas. Jei šventovė iš lauko atrodo kukli, tai, užėjęs vidun, nustembi. Interjeras trinavis, puošnus ir jame dera trys altoriai. Visos detalės, skulptūros, ornamentika ir pieštinė tapyba apjungiama į bendrą visumą, kuri yra architektūros kūrinio išskirtinis požymis.
Dar pastebime, kad sienos ne tik puoštos įvairia ornamentika, bet jose bandoma perteikti mūrinio pastato iliuzoriką. Jeigu kitose bažnyčiose matome altorius, kurie imituoja marmurą, tai čia, interjere, bandoma paslėpti medį, sukuriant ištaigingumą ir turtingą pastato puošnumą.
