Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Kai būni šalia Šventybrasčio bažnyčios, stovinčios ant kalno, ir žiūri žemyn, pamatai atsiveriantį gražų vaizdą. Šlaite auga šimtamečiai ąžuolai, kurie mena vaidilutes ir lietuvių pagoniškąsias tradicijas. Pažiūrėjęs į šių medžių masyvias šakas, gali įsivaizduoti raumenis tvirtų vyrų, kurie stodavo į kovą kaskart, kai tėvynė kviesdavo ją ginti. Tai primena ir paminklas 1863 metų sukilimo dalyviams, šiose apylinkėse žuvusiems ir čia palaidotiems.
Žvelgiant toliau pro medžių šakas, galima įžiūrėti tekantį Nevėžį, kurio vandens paviršiuje šoka vasaros saulės spinduliai, priverčiantys žiūrovą nusišypsoti.
Šventa vieta
Taip manome, nes pasivaikščiojęs po šalia esančias kapinaites, nusileidęs žemyn nuo kalno, lėtais žingsniais išmatavęs platų vingį aplink jį ir vėl pakilęs laiptais į viršų, nesijauti pavargęs. Priešingai, jautiesi pilnas jėgų ir palaimos, kuri tarsi spinduliuoja šioje vietoje. Apimtas pakilios nuotaikos, susimąstai: ar verta ieškoti stebuklingų vietų svečiose šalyse, jei stebuklai vyksta čia pat, tik reikia norėti jų paieškoti.
Truputėlį pasimankštinę ir gerai nusiteikę, žengiame per medinės Šventybrasčio bažnyčios slenkstį. Prieš akis atsiveria karališkai turtingas altorių vaizdas. Mediniuose paveikslų rėmuose, tapyboje ir kitose altorių detalėse galima įžvelgti baroko bruožus.
Džiugu matyti, kad čia, Šventybrasčio bažnyčioje, iki šiol saugomas istorinis kasdienybės palikimas, kurio XXI a. žmogus kartais ir nebepastebi.
Didžiulė padėka kompanijai UAB “Vandenvala“, kuri padeda žmonėms puoselėti švarią aplinką ir skyrė dėmesį projektui “Lietuvos bažnyčios”.
LIETUVOS BAŽNYČIOS
